Tai kažkokios visiškos gyvenimiškos sumaištys, buitinės aistros, Dievo pirštai, plėšymasis. Norėčiau ramiai prigulti. Nuo visko.
O dar iš vakaro pasakiau V. M., kad nebetikiu katalikiškuoju Dievu. O kita dien Jis jau man ir kerštauja už tokias kalbas. Dingo "vokiečių žodžiai". Ir tik po 6 valandų ieškojimo, trankymosi ir keiksmažodžių netaupymo..pagalvojau, kad čia jis mane gaidina. Sulig tokia mintim - atsirado dar seniau dingusi tų pačių žodžių kopija. Eina. Šikt. Kaip nors. Parašysiu.
Sekė dideli barniai. ginčai. aistros. Po jų - idilė, nusiraminimas ir turizmo rekreacijos idėja.
Mes iš Mechiko. Mes lotynai. Bent jau, nuo jų nesiskirtume.
