Užpakalinės durelės atsiveria. Beprasmėms dalyboms ateina metas. Odos šiurpsta pagaugais, it prisisiurbus braškės. Ten tolumoje žmogus, geliančia siela, ištiesia vieną ranką link mėnulio, o trečiąja pasikaso žilą pakaušį. Kur bėda? Kur bėda? Pasigirsta šūvis. Antras. Trečias. Aidi tarsi pelėsiais dvokiančioje vienuolyno celėje. Ranka nusvyra. Mėnulis žaismingai šypsosi, žiurke. Taip. Bėda buvo čia, šiltas chaose. Tavo išganingai besiplaikstančiose nuodėmingose mintyse. Ar tik neatėjo laikas pažaisti teplionę su miško tamsa? Turėk, mažuti, tarė Dalytojas. Durelės užsiveria. Miškas skęsta dulkėse, šokdamas padidinto jausmingumo disko. Saksofono žingsneliais. Jis švarus.
